Miškų gaisrai Europoje: augantis prevencinės miškų priežiūros vaidmuo
Kaip jaunuolynų ugdymas, augalijos tvarkymas ir degiųjų medžiagų valdymas gali prisidėti prie miškų gaisrų prevencijos ir didesnio Europos miškų atsparumo?
Klimato kaita, ilgėjantys sausrų laikotarpiai ir didėjantis miškų gaisrų pavojus skatina Europos miškininkystės sektorių ieškoti veiksmingesnių prevencijos sprendimų. Vis daugiau dėmesio skiriama ne tik gaisrų aptikimui ir gesinimui, bet ir priemonėms, kurios gali sumažinti gaisrų intensyvumą bei jų plitimo galimybes.
Viena iš tokių krypčių – įprastų miškų priežiūros darbų integravimas į ilgalaikę gaisrų prevencijos strategiją. Jaunuolynų ugdymas, krūmų ir konkuruojančios augalijos šalinimas, pomiškio retinimas bei kiti medynų priežiūros darbai gali turėti ne tik miškininkystės, bet ir papildomą priešgaisrinę vertę.
Šią temą profesinėse diskusijose nagrinėja Davi Müller, „Best Planter“ verslo plėtros vadybininkas Vokietijoje, Ebersvaldės aukštosios tvaraus vystymosi mokyklos (HNEE) miškininkystės sistemų transformacijos magistras, turintis praktinės patirties miškų pažeidimų ir gaisrų valdymo srityje, ir Alexander Held, Europos miškų instituto (European Forest Institute, EFI) vyresnysis ekspertas, besispecializuojantis miškų gaisrų, miškininkystės ir laukinės gyvūnijos srityse.
Pastaruosius dvejus metus Lenkijoje vykusiose „Waldbrand-Camp“ stovyklose abu specialistai gilinosi į miškų gaisrų valdymo strategijas, prevencines priemones ir jų praktinį įgyvendinimą. Šios profesinės diskusijos paskatino plačiau nagrinėti vieną klausimą: kaip įprastus miškų priežiūros darbus galima planuoti taip, kad jie kartu prisidėtų prie gaisrų rizikos mažinimo?
Miškų gaisrų prevencija prasideda nuo augalijos struktūros
Miško gaisro plitimą lemia daugybė veiksnių: oro sąlygos, reljefas, augalijos drėgnumas, degiųjų medžiagų kiekis ir jų išsidėstymas. Nors oro sąlygų ar reljefo pakeisti neįmanoma, augalijos struktūrą tam tikrose teritorijose galima tikslingai formuoti.
Būtent tuo grindžiamas degiųjų medžiagų valdymas (angl. Fuel Management) – priemonių visuma, kuria siekiama mažinti degiųjų medžiagų kiekį, keisti jų pasiskirstymą ir riboti sąlygas intensyviam gaisro plitimui.
Ypač svarbus horizontalus ir vertikalus degiųjų medžiagų vientisumas. Tanki žolinė augalija, krūmai, pomiškis ir žemai augančios medžių šakos gali sudaryti jungtis, kuriomis ugnis iš miško paklotės pasiekia aukštesnius augalijos sluoksnius.
Tokios jungtys vadinamos Ladder Fuels – kopėtiniais degalais. JAV Nacionalinė miškų gaisrų koordinavimo grupė (NWCG) šiuo terminu apibūdina degiąsias medžiagas, sudarančias sąlygas ugniai plisti nuo žemės paviršiaus į medžių lajas.
„Miškų gaisrų prevencijoje svarbu vertinti ne tik degiųjų medžiagų kiekį, bet ir jų išsidėstymą. Augalijos struktūra turi didelę įtaką tam, kaip ugnis gali plisti miške. Todėl tinkamai suplanuota medynų priežiūra gali būti svarbi ilgalaikės prevencijos dalis.“
— Alexander Held, European Forest Institute (EFI)
Šių jungčių mažinimas yra vienas iš būdų paveikti galimą gaisro elgseną. Tinkamai atliekami augalijos tvarkymo darbai gali padėti nutraukti vertikalias degiųjų medžiagų jungtis ir sumažinti jų vientisumą. Vis dėlto tokios priemonės savaime neužkerta kelio miško gaisrui. Jų veiksmingumas priklauso nuo konkrečių sąlygų, gaisro intensyvumo ir pasirinkto tvarkymo metodo.
Jaunuolynų ugdymas – ne tik medynų kokybei, bet ir gaisrų prevencijai
Jaunuolynų ugdymas ir augalijos tvarkymas yra įprasta profesionalios miškininkystės dalis. Šiais darbais siekiama mažinti konkurenciją tarp augalų, sudaryti geresnes augimo sąlygas tikslinėms medžių rūšims ir formuoti sveikus, stabilius bei kokybiškus medynus. Tačiau tie patys darbai, tinkamai suplanuoti, gali turėti ir papildomą prevencinę funkciją. Pavyzdžiui, krūmų ir tankios konkuruojančios augalijos šalinimas, pomiškio retinimas ar apatinių medžių šakų genėjimas gali pakeisti degiųjų medžiagų išsidėstymą. Taip sumažinamas jų vertikalus vientisumas ir tam tikromis sąlygomis apribojamos galimybės paviršiniam gaisrui išplisti į medžių lajas.
Tai ypač aktualu teritorijose, kuriose susiformavusi tanki augalija arba kuriose dėl vietinių sąlygų nustatoma didesnė gaisrų rizika.
„Jaunuolynų ugdymą dažniausiai vertiname kaip investiciją į būsimo miško kokybę. Tačiau planuojant šiuos darbus galima atsižvelgti ir į degiųjų medžiagų struktūrą. Tokiu būdu ta pati miško priežiūros priemonė gali prisidėti prie dviejų tikslų – geresnio medyno vystymosi ir gaisrų rizikos mažinimo.“
— Davi Müller, „Best Planter“
Svarbu pažymėti, kad ne kiekvienas jaunuolynų ugdymo ar augalijos šalinimo darbas automatiškai sumažina gaisrų pavojų. Kai kuriais atvejais netinkamai parinktas retinimo intensyvumas ar paliktos augalinės liekanos gali pakeisti mikroklimatą ir padidinti paviršinių degiųjų medžiagų kiekį. Todėl prevencinę vertę turintys miškų priežiūros darbai turi būti planuojami atsižvelgiant į konkrečią augavietę, medyno struktūrą ir ilgalaikius miško valdymo tikslus.
„Shaded Fuel Breaks“ – prevencija išsaugant miško struktūrą
Vienas iš praktinių degiųjų medžiagų valdymo sprendimų yra strategiškai įrengiamos priešgaisrinės juostos, vadinamos Fuel Breaks. Jų paskirtis – tam tikrose teritorijose sumažinti degiųjų medžiagų kiekį ir vientisumą, kad būtų galima paveikti gaisro plitimą ir sudaryti palankesnes sąlygas ugniagesių darbui. Tačiau priešgaisrinė juosta nebūtinai turi būti visiškai išvalyta teritorija be medžių ir kitos augalijos. Vienas iš taikomų metodų – „Shaded Fuel Breaks“, arba pavėsį išlaikančios priešgaisrinės juostos. Šiuo atveju selektyviai retinamas pomiškis, šalinami kopėtiniai degalai, genimos apatinės medžių šakos ir, prireikus, mažinamas medyno tankumas. Kartu išsaugoma dalis medžių lajų dangos.
Lajų suteikiamas pavėsis gali padėti riboti tiesioginį saulės poveikį miško paklotei, mažinti jos įšilimą ir palaikyti palankesnes mikroklimato sąlygas.
Praktikoje tokios juostos gali būti formuojamos palei miško kelius, strategines prieigos linijas ar kitose teritorijose, kurios svarbios gaisrų valdymui. Jų plotis, medžių tankumas ir augalijos tvarkymo intensyvumas priklauso nuo reljefo, vyraujančių medžių rūšių, vietinės gaisrų rizikos ir numatomos juostos funkcijos.
„Priešgaisrinė juosta nebūtinai turi reikšti visiškai išvalytą miško plotą. Selektyviai mažinant pomiškio tankumą ir pašalinant kopėtinius degalus, galima keisti gaisro plitimo sąlygas, kartu išsaugant dalį medžių lajų. Svarbiausia, kad tokios priemonės būtų pritaikytos konkrečiai vietovei ir reguliariai prižiūrimos.“
— Alexander Held, European Forest Institute (EFI)
Svarbu suprasti, kad tokios juostos nėra absoliuti apsauga nuo gaisro. Esant ekstremalioms oro sąlygoms, ugnis gali jas įveikti. Tačiau tinkamai įrengtos ir prižiūrimos jos gali sumažinti gaisro intensyvumą tam tikroje teritorijoje ir suteikti geresnes galimybes jį kontroliuoti.
Profesionalios miškų priežiūros komandos – svarbi prevencijos įgyvendinimo grandis
Degiosioms medžiagoms valdyti reikalingas ne tik tinkamas planavimas, bet ir kvalifikuotas praktinis darbų įgyvendinimas. Ypač svarbu gebėti selektyviai tvarkyti augaliją – atskirti saugotinus medžius nuo šalintinos konkurencinės augalijos, įvertinti medyno tankumą ir parinkti tinkamą darbų intensyvumą. Tokiose situacijose reikšmingą vaidmenį gali atlikti profesionalios komandos, dirbančios rankiniais ir motoriniais įrankiais. Selektyvi priežiūra leidžia tiksliai prisitaikyti prie konkretaus medyno poreikių. Šis metodas ypač aktualus sudėtingo reljefo, jautraus dirvožemio ar nevienalytės struktūros medynuose, kur sunkiosios technikos naudojimas gali būti ribotas.
Mechanizuotos priemonės taip pat išlieka svarbios, ypač kai reikia greitai tvarkyti dideles teritorijas ar įrengti mineralizuotas priešgaisrines juostas. Tačiau jų paskirtis ir poveikis skiriasi nuo ilgalaikės selektyvios medynų priežiūros. Dar vienas svarbus aspektas – nupjautos augalijos tvarkymas. Pašalinus krūmus, pomiškį ar apatines šakas, sumažinamos vertikalios degiųjų medžiagų jungtys. Tačiau palikus didelį kiekį smulkių augalinių liekanų miško paklotėje, paviršinių degiųjų medžiagų kiekis gali laikinai padidėti. Dėl šios priežasties prevenciniai darbai turi apimti ir sprendimus dėl nupjautos biomasės tvarkymo – jos paskirstymo, smulkinimo, pašalinimo ar kitų vietos sąlygoms tinkamų metodų.
Portugalijos patirtis: kai miškų priežiūra tampa prevencijos sistemos dalimi
Pietų Europos šalys, ilgą laiką susiduriančios su didelio masto miškų gaisrais, yra sukaupusios reikšmingą praktinę prevencijos patirtį. Vienas iš pavyzdžių – Portugalijoje veikiančios specializuotos Sapadores Florestais komandos. Šių komandų veikla apima prevencinius miškininkystės darbus, degiųjų medžiagų valdymą, teritorijų priežiūrą ir kitas su miškų gaisrų prevencija bei reagavimu susijusias užduotis. Toks modelis rodo, kad augalijos tvarkymas gali būti ne pavienė priemonė, o nuoseklios ir ilgalaikės gaisrų valdymo sistemos dalis.
Portugalijos patirtis taip pat atskleidžia, kad prevenciniai darbai reikalauja nuolatinės priežiūros. Vieną kartą pašalinta augalija ilgainiui atauga, todėl degiųjų medžiagų valdymas turi būti vertinamas kaip pasikartojantis procesas. Vis dėlto Pietų ir Vidurio Europos miškų sąlygos skiriasi. Todėl Portugalijoje taikomi metodai turi būti pritaikomi prie Vokietijos, Austrijos ar kitų šalių klimato, medynų struktūros ir miškininkystės praktikos.
Didėjantis prevencinės miškų priežiūros poreikis Vidurio Europoje
Vokietijoje ir kitose Vidurio Europos šalyse didėjantis dėmesys miškų atsparumui klimato kaitai skatina plačiau vertinti tradicinių miškininkystės darbų paskirtį. Kartu miškininkystės sektorius susiduria su darbo jėgos ir kvalifikuotų specialistų trūkumu, o jaunuolynų ugdymas, krūmų šalinimas ir selektyvus augalijos tvarkymas išlieka darbui imlios veiklos. Todėl ilgalaikiam prevencinių priemonių įgyvendinimui svarbūs ne tik moksliniais duomenimis pagrįsti sprendimai, bet ir pakankami praktiniai pajėgumai. Šioje srityje gali būti panaudojama profesionalių miškininkystės paslaugų teikėjų patirtis.
„Best Planter“ jau daugiau nei 20 metų vykdo miškų sodinimo, jaunuolynų ugdymo ir augalijos priežiūros projektus įvairiose Europos šalyse. Įmonės specializacija – didelių, mobilių ir profesionalių komandų organizavimas bei miškų priežiūros darbų įgyvendinimas skirtingomis vietos sąlygomis.
Sukaupta patirtis atliekant selektyvius augalijos tvarkymo darbus sudaro pagrindą šias kompetencijas pritaikyti ir projektams, kuriuose miškų priežiūra derinama su degiųjų medžiagų valdymo tikslais.
„Miškų gaisrų prevencijos priemonės dažnai reikalauja daug darbo jėgos, ypač kai siekiama selektyviai tvarkyti augaliją didesniuose plotuose. Turint patyrusias ir mobilias komandas, atsiranda galimybė tokius darbus įgyvendinti platesniu mastu. Tačiau svarbiausia, kad kiekvienas projektas būtų planuojamas pagal konkretaus miško poreikius.“
— Davi Müller, „Best Planter“
Tokie darbai gali apimti pomiškio retinimą, krūmų šalinimą, tikslinių medžių rūšių išsaugojimą, apatinių šakų genėjimą ir strateginių augalijos juostų priežiūrą. Norint užtikrinti realią prevencinę naudą, būtinas glaudus bendradarbiavimas su miškų savininkais, valdytojais, miškininkystės ir gaisrų prevencijos ekspertais.
Miškų priežiūra ir gaisrų prevencija – bendros ateities kryptys
Miškų gaisrų prevencija apima kur kas daugiau nei priešgaisrinių juostų įrengimą, gaisrų stebėseną ar reagavimo infrastruktūrą. Ji taip pat gali prasidėti nuo sprendimų, kurie priimami planuojant įprastus miškų priežiūros darbus. Jaunuolynų ugdymas, selektyvus augalijos tvarkymas ir strateginis degiųjų medžiagų valdymas gali papildyti vienas kitą, kai jie planuojami atsižvelgiant į konkrečios teritorijos miškininkystės ir prevencinius tikslus.
Toks požiūris leidžia siekti dvigubos naudos: palaikyti sveikų ir stabilių medynų vystymąsi bei kartu mažinti tam tikrus veiksnius, galinčius prisidėti prie intensyvesnio gaisrų plitimo.
Ateities miškų gaisrų prevencijoje svarbi vieta gali tekti ne tik naujoms technologijoms ar specializuotai infrastruktūrai, bet ir geriau suplanuotai, nuosekliai vykdomai miškų priežiūrai.
Tai viena iš krypčių, kurioje miškininkystės praktika, moksliniai tyrimai ir gaisrų prevencijos specialistų patirtis gali papildyti viena kitą.
